Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo įrašai, kuriuose žmonės dalinasi, kaip vartojo gyvūnams skirtus preparatus — nuo antiparazitinių tablečių iki antibiotikų. Vieni teigia, kad „veiklioji medžiaga ta pati”, kiti — kad pigiau, treti seka internetinių „sveikatos guru” rekomendacijomis.
Veterinarijos specialistai ir farmacininkai perspėja: tai pavojinga praktika. Ir ji prasideda nuo paprasto nesupratimo, kuo iš tikrųjų skiriasi žmonėms ir gyvūnams skirti preparatai.
Kodėl „tas pats vaistas” nėra tas pats
Veiklioji medžiaga gali sutapti, tačiau vaisto formulė — ne. Pagalbinės medžiagos, apvalkalo tirpumas, dozavimas ir net tablečių dydis projektuojami pagal konkrečios gyvūnų rūšies fiziologiją. Šuns kepenys metabolizuoja vaistą visiškai kitokiu greičiu nei žmogaus, o katės organizmas apskritai neturi kai kurių fermentų, būtinų tam tikrų medžiagų neutralizavimui.
Populiariausias pavyzdys — ivermektinas. Plačiai naudojamas veterinarijoje arkliams ir šunims nuo parazitų, jis egzistuoja ir žmonių dozuotėje, tačiau ji yra visiškai kitokia nei arklio pasta iš zoologijos parduotuvės. Per didelė dozė žmogui sukelia neurologinius simptomus: galvos svaigimą, traukulius, sąmonės sutrikimus. Šiandien kokybiškos veterinarijos paslaugos Vilniuje ir bet kur kitur apima konsultaciją, kurioje specialistas paaiškina, kodėl preparatas skirtas konkrečiai rūšiai, o ne „visiems gyvūnams ir žmonėms”.
Atvirkštinė pusė: augintiniams duodami žmonių vaistai
Yra ir kita medalio pusė. Šeimininkai, kurie duoda katei paracetamolio ar ibuprofeno, nes „padeda nuo skausmo”. Katėms abu šie vaistai gali būti mirtini. Katės organizmui trūksta fermentų jiems metabolizuoti, todėl net viena tabletė gali sukelti inkstų nepakankamumą arba methemoglobinemiją — būklę, kai kraujas nebepernešia deguonies.
Šunims situacija kiek kitokia — kai kurie žmonių vaistai jiems tinka, bet tik konkrečiomis dozėmis ir tik veterinaro nurodymu. Savarankiškas gydymas pagal forumo patarimą yra lošimas augintinio sveikata.
Interneto subkultūra prieš farmacijos mokslą
Problema gilesnė nei pavieniai kuriozai. Socialiniuose tinkluose formuojasi bendruomenės, kurios veterinarinius preparatus pristato kaip „natūralesnę” alternatyvą žmonių vaistinėms. Argumentuojama sąmokslo teorijomis: farmacijos kompanijos dirbtinai brangina žmonių vaistus, o „tie patys” preparatai gyvūnams kainuoja kelis kartus pigiau.
Kainų skirtumas iš dalies egzistuoja — bet dėl objektyvių priežasčių: mažesnių klinikinių tyrimų kaštų, kitokios registracijos ir siauresnės rinkos. Tai nereiškia, kad veterinarinis preparatas yra tas pats produktas su kita etikete.
Kur saugiai pirkti vaistus augintiniui
Receptinius vaistus galima įsigyti tik su veterinaro receptu — tam ir egzistuoja veterinarijos vaistinė, kur farmacininkas patikrina receptą, paaiškina dozavimą ir įspėja apie galimas sąveikas su kitais preparatais. Nereceptines priemones — lašus nuo blusų, vitaminus — galima rasti ir zoologijos parduotuvėse, bet net jų atveju trumpa konsultacija su specialistu niekada nekenkia.