Pirmo kompiuterio komplektavimas dažnai prasideda nuo didelio entuziazmo ir dar didesnio informacijos kiekio. Procesorius daugeliui atrodo pats svarbiausias komponentas, todėl jam skiriama daugiausia dėmesio. Tačiau būtent dėl to čia padaroma ir daugiausia klaidų. Skaičiai, pavadinimai ir reklaminiai pažadai užgožia realų supratimą, kaip CPU veikia kasdienėje veikloje.
Dažnai pirmas pasirinkimas grindžiamas ne poreikiais, o emocijomis. Norisi „neatsilikti“, turėti „galingą“ sprendimą arba sutaupyti kiek įmanoma daugiau. Tačiau procesorius nėra tik vienas iš komponentų. Jis lemia visos platformos kryptį, suderinamumą su motinine plokšte, aušinimu ir net būsimais atnaujinimais.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos dažniausios klaidos, kurios daromos renkantis procesorių pirmam kompiuteriui. Daug dėmesio skiriama realiam naudojimui, kasdieniam greičio pojūčiui ir tam, kas paaiškėja tik po kelių mėnesių darbo su sistema.
Kodėl pirmam PC dažnai pasirenkamas per silpnas procesorius
Viena dažniausių klaidų – pernelyg didelis taupymas. Pirmą kartą komplektuojant PC dažnai nusprendžiama investuoti daugiau į vaizdo plokštę ar talpesnį diską, o procesorių rinktis „kad tik užtektų“. Toks sprendimas atrodo logiškas, bet realybėje sukelia daug problemų.
Per silpni procesoriai dažnai tampa kasdienio lėtumo šaltiniu. Programos atsidaro ilgiau, naršyklė ima strigti, o kelios vienu metu veikiančios užduotys pradeda trukdyti viena kitai. Nors sistema techniškai veikia, komfortas dingsta.
Dar viena problema – toks CPU dažnai neturi rezervo ateičiai. Vos padidėjus poreikiams, pavyzdžiui, atsiradus naujai programai ar darbo pobūdžiui, sistema tampa ribota. Tokiu atveju procesoriaus keitimas tampa neišvengiamas gerokai anksčiau nei planuota.
Kaip CPU pasirinkimas apriboja kasdienį kompiuterio greitį
Kasdienis greitis nėra tas pats, kas maksimalus našumas testuose. Jį sudaro trumpi veiksmai: langų atidarymas, perjungimai, teksto įvedimas, naršymas. Šiose situacijose CPU vaidmuo yra esminis.
Net jei disko greitis didelis, o RAM pakanka, procesorius turi apdoroti kiekvieną vartotojo veiksmą. Silpnesnis CPU šias užduotis atlieka lėčiau, todėl atsiranda vėlavimo pojūtis. Tai ypač pastebima dirbant su keliomis programomis vienu metu.
Pirmam kompiuteriui dažnai pasirenkamas procesorius pagal minimalias rekomendacijas. Tačiau tokios rekomendacijos dažniausiai apibrėžia, kas „veiks“, o ne kas „jausis greitai“. Skirtumas tarp šių dviejų dalykų kasdienėje veikloje yra labai ryškus.
Kada centrinis procesorius tampa nematomu sistemos stabdžiu
Viena klastingiausių situacijų – kai kompiuteris atrodo tvarkingas, bet nėra toks greitas, kaip tikėtasi. Užduočių tvarkyklė nerodo didelės apkrovos, tačiau reakcija vėluoja. Dažnai tokiais atvejais procesorius tampa nematomu stabdžiu.
Tai nutinka dėl to, kad CPU turi apdoroti daug smulkių, trumpalaikių užduočių. Kiekviena iš jų atrodo nereikšminga, tačiau kartu jos sukuria nuolatinę apkrovą. Silpnesnis procesorius su tuo tvarkosi prasčiau.
Pirmą kartą komplektuojant PC tokias problemas sunku atpažinti. Dažnai kaltinamas interneto ryšys, operacinė sistema ar net monitorius. Tačiau reali problema slypi CPU pasirinkime.
Kaip netinkamas procesorius apsunkina visos platformos pasirinkimą
Procesorius nulemia ne tik savo paties našumą. Jis apibrėžia visą platformą. Nuo jo priklauso motininės plokštės pasirinkimas, RAM palaikymas, aušinimo reikalavimai ir net energijos sąnaudos.
Netinkamai pasirinktas CPU gali priversti rinktis pigesnę motininę plokštę su ribotomis galimybėmis. Arba atvirkščiai – reikalauti brangesnio sprendimo, kuris neatitinka likusio biudžeto. Tokiu atveju visas komplektas tampa disbalansuotas.
Pirmam PC labai svarbu pasirinkti procesorių, kuris „nespaustų“ platformos į vieną kraštutinumą. Subalansuotas CPU leidžia lanksčiau rinktis kitus komponentus ir išvengti nereikalingų kompromisų.
Sprendimas pagal kainą, o ne realius poreikius
Kaina dažnai tampa pagrindiniu kriterijumi. Tačiau pigiausias procesorius retai būna geriausias sprendimas. Ypač jei neįvertinama, kam kompiuteris bus naudojamas kasdien.
Jei planuojama dirbti su naršykle, dokumentais, nuotolinėmis programomis, svarbus greitas reagavimas. Jei dirbama kūrybinį darbą – stabilumas ir daugiafunkciškumas. Skirtingi poreikiai reikalauja skirtingo CPU profilio.
Renkantis tik pagal kainą, dažnai pasirenkamas procesorius, kuris teoriškai „užteks“, bet praktiškai ribos kasdienę patirtį. Tai viena dažniausių klaidų pirmam kompiuteriui.
Skaičių ir pavadinimų sureikšminimas vietoje realios naudos
Branduolių skaičius, dažnis, modelio numeris – visa tai lengva palyginti. Tačiau šie skaičiai ne visada atspindi realią naudą. Du procesoriai su panašiais parametrais gali jaustis visiškai skirtingai.
Pirmą kartą renkantis CPU dažnai manoma, kad daugiau branduolių visada geriau. Tačiau kasdienėse užduotyse svarbiau, kaip greitai apdorojamos trumpalaikės operacijos. Tam reikalingas ne tik branduolių skaičius, bet ir architektūros efektyvumas.
Per didelis dėmesys pavadinimams ir skaičiams atitraukia nuo realaus naudojimo scenarijaus. Dėl to pasirenkamas procesorius, kuris atrodo galingas „ant popieriaus“, bet nuvilia kasdienėje veikloje.
Ateities atnaujinimų neįvertinimas planuojant sistemą
Pirmas kompiuteris dažnai nėra galutinis sprendimas. Laikui bėgant norisi atnaujinti sistemą, pridėti galios ar pakeisti darbo pobūdį. Būtent čia išryškėja procesoriaus pasirinkimo svarba.
Jei CPU priklauso platformai, kuri neturi atnaujinimo galimybių, bet koks patobulinimas tampa sudėtingas. Tenka keisti ne tik procesorių, bet ir motininę plokštę, o kartais ir RAM. Tai reiškia didesnes išlaidas.
Tinkamai pasirinktas procesorius leidžia sistemai augti palaipsniui. Tai ypač svarbu pirmam PC, kai poreikiai dar nėra iki galo aiškūs.
Kodėl „užteks ir šito“ dažniausiai baigiasi nusivylimu
Fraze „užteks ir šito“ dažnai vadovaujamasi norint supaprastinti sprendimą. Tačiau procesorius yra būtent tas komponentas, kuriame toks požiūris dažniausiai sukelia nusivylimą.
Kasdienis lėtumas, strigimai ir vėlavimai pradeda erzinti. Sistema techniškai veikia, bet ne taip, kaip tikėtasi. Tada atsiranda noras keisti komponentus, nors kompiuteris dar visai naujas.
Gerai parinktas procesorius suteikia ramybę. Jis leidžia naudoti kompiuterį be nuolatinio galvojimo, ar „pakaks“. Tai viena svarbiausių pamokų renkantis pirmą PC.