Lietuvoje vis aktyviau kalbama apie elektros rinkos liberalizaciją, o kartu vis dažniau minimi ir energijos kaupikliai. Iš pirmo žvilgsnio šie du terminai atrodo skirtingi: vienas reiškia politinį bei ekonominį pokytį, kitas – technologinį sprendimą.
Visgi, iš tiesų jie neatskiriamai susiję. Liberalizuota elektros rinka skatina žmones tapti aktyviais rinkos dalyviais, o energijos kaupikliai leidžia šią galimybę išnaudoti praktiškai – gaminti, kaupti ir naudoti elektrą tada, kai tai finansiškai naudingiausia.
Kas keičiasi liberalizacijos metu?
Liberalizacija reiškia, kad kiekvienas vartotojas gali laisvai pasirinkti elektros tiekėją, o ne būti pririštas prie valstybės reguliuojamo tarifo. Tai reiškia konkurenciją, kintančias kainas, galimybę derėtis dėl sutarčių ir, žinoma, didesnį atsakomybės lygį.
Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenis, 2025 m. pradžioje daugiau nei 1,4 mln. gyventojų jau yra pasirinkę nepriklausomus tiekėjus. Likusi dalis turi tai padaryti iki 2026 m.
Tačiau su laisve ateina ir rizika. Elektros kaina liberalizuotoje rinkoje svyruoja priklausomai nuo paklausos, pasiūlos ir rinkos sąlygų. O čia į žaidimą įžengia energijos kaupikliai – technologija, kuri geba šias rizikas sušvelninti.
Energijos kaupikliai – naujo tipo „elektros laisvė“
Energijos kaupiklis – baterijų sistema, kuri leidžia kaupti elektros energiją, kai ji pigi, ir naudoti ją tada, kai kainos šokteli. Kitaip tariant, tai asmeninė „elektros birža“ jūsų namuose.
Ši technologija tampa itin aktuali būtent liberalizacijos kontekste, nes:
- elektros kaina skirtingomis paros valandomis gali skirtis kelis kartus;
- baterijos leidžia išvengti piko tarifų;
- galima kaupti energiją iš saulės elektrinės, o vakare naudoti ją vietoje brangios tinklo elektros.
Pagal Europos Komisijos duomenis, šalyse, kur rinkos liberalizacija pažengusi labiausiai (pvz., Vokietijoje ar Danijoje), daugiau nei 30 % saulės elektrinių savininkų turi energijos kaupiklius. Lietuvoje šis skaičius kol kas siekia vos apie 8–10 %, bet sparčiai auga.
Kodėl kaupikliai svarbūs liberalizuotoje rinkoje?
Liberalizuotoje rinkoje elektros vartotojas iš pasyvaus tampa aktyviu – vadinamuoju „prosumeriu“ (angl. producer + consumer). Tai žmogus, kuris ne tik vartoja, bet ir gamina bei valdo savo elektros balansą.
Energijos kaupikliai suteikia tam realų įrankį:
- galima sukaupti dienos metu pagamintą saulės elektrinės energiją;
- parduoti perteklių rinkai, kai kaina palanki;
- naudoti sukauptą energiją, kai tinklo kaina aukšta arba kyla elektros trikdžiai.
Tokiu būdu mažinamos sąskaitos ir didinamas nepriklausomumas nuo rinkos svyravimų.
Veesla sumontuotos saulės elektrinės
Lietuvoje – pirmieji realūs pokyčiai
2024–2025 m. Lietuva pradėjo žengti konkrečius žingsnius į šią kryptį. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pristatė naują priemonę pagal kurią energijos kaupikliai gali būti finansuojami kartu su saulės elektrinėmis.
Gyventojams, įsirengiantiems ne mažesnės nei 5 kW elektrinės ir 10 kWh talpos kaupiklio sistemą, suteikiama kompensacija iki 380 eurų už kWh talpą. Tokia parama leidžia realiai sumažinti įrengimo kainą ir paversti kaupiklius ekonomiškai patraukliais.
Remiantis APVA skelbiama informacija, kvietimui fiziniams asmenims dėl elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimo vienam objektui naudoti buvo skiriama iki 15 kWh talpos, o paramos dydis siekia iki 380 €/kWh už LiFePO₄ technologiją.
Ką tai reiškia vartotojui?
Liberalizacija reiškia, kad elektros kaina nebebus „stabili“. Kai kuriais vakarais ji gali būti vos 5 ct/kWh, o kitais – šokti iki 40 ct/kWh.
Energijos kaupikliai leidžia išlyginti šiuos skirtumus:
- dieną kaupti elektrą iš saulės ar tinklo, kai ji pigi;
- naktį ar piko metu naudoti savo rezervą;
- sutaupyti iki 30–40 % metinių sąskaitų, priklausomai nuo vartojimo įpročių.
Be to, kaupikliai padeda sumažinti tinklo apkrovą ir stabilizuoja sistemą. Tai reiškia mažesnę riziką elektros trikdžiams.
Ateities perspektyva…
2026–2030 m. energetikos politika Lietuvoje judės link decentralizuotos, išmanios elektros sistemos. Namai su energijos kaupikliais taps mažomis autonominėmis jėgainėmis, kurios geba veikti tiek savarankiškai, tiek prisidėti prie bendro tinklo balansavimo.
Tokiu būdu kiekvienas gyventojas taps dalimi nacionalinio elektros tinklo stabilumo grandinės. Kai kaupikliai bus plačiai paplitę – elektros kainų šuoliai taps retesni, o žalioji energija – stabilesnė.