Mūsų pirmasis butas buvo įrengtas pagal interjero žurnalų estetiką. Šviesi mediena, baltos sienos, blizgios plytelės, trapūs šviestuvai. Atrodė kaip nuotraukoje. Po metų, kai gimė pirmasis vaikas, supratau, kad gyvename kataloge, kuris realiame gyvenime nepritaikytas.
Šiandien, jau auginant tris vaikus, mūsų požiūris į namų įrengimą pasikeitė kardinaliai. Dabar žiūriu į kiekvieną medžiagą su klausimu: „Ar ji išgyvens dvejus metus su trimetukais ir šešiamečiais?”
Vonios kambarys — kasdienis chaosas
Vonia šeimose su mažais vaikais yra vieta, kurioje viskas vyksta. Maudymas, valymas, kovos su šepetėliais, vandens karai. Žaislų krituliai, šampūnų išlieti marmuriniai upeliai ant grindų, alyva nuo žąsies pripildytos gumos.
Pirmiausia žiūrėjau ne į grožį, o į faktūros pojūtį po basa pėda. Per slidžios plytelės yra realus pavojus — vaikas išbėga iš dušo šlapias, žaibo greičiu paslysta, ir mokomės pirmosios pagalbos. Taigi pirmas filtras: paviršiaus sukibimo koeficientas turi būti pakankamas šlapioms grindims.
Antras kriterijus — siūlių spalva. Naivu manyti, kad vonios siūlės kada nors vėl bus baltos. Po pusmečio jos bus rusvai pilkšvos, kad ir kaip jas valai. Todėl renkitės iš karto natūralią, drumstos šviesos atspalvio siūlių masę. Mažiau nervų, mažiau klausimų sau, ar tikrai esi blogas šeimininkas.
Virtuvė — laboratorijos sąlygos
Mūsų virtuvėje per dieną įvyksta minimum penki incidentai. Išsiliejusios sultys, krintantys kakaomilteliai, ant plytelių paklotas tešlos lopas, vaikiškas piešinys, kuris kažkodėl atsidūrė ne ant popieriaus, o ant šaldytuvo durų.
Po pirmųjų dvejų metų supratau du dalykus. Pirma — virtuvėje grindys turi būti tamsesnių atspalvių. Šviesios atrodo nuostabiai parduotuvėje, bet realybėje jos visada atrodo nešvarios, net ir pavalytos prieš dešimt minučių. Antra — sienos dengiamosios medžiagos turi būti plaunamos. Ne „iš dalies plaunamos”, o tikrai plaunamos su drėgna šluoste be pasekmių.
Kokybiškos sienų ir grindų plytelės virtuvei išlaiko bet ką. Spagečių padažas, riebaluotas pirštukų atspaudas, vaikiškos vandeninės dažų, net markeris — viskas nuvaloma. Tai yra paslėpta investicija į savo psichologinę sveikatą.
Kampai ir vaikų galvos
Įdomi detalė, apie kurią katalogai nieko nerašo — keramikos kampai. Tėvas su mažu vaiku per metus išmoksta, kur namuose yra visi aštrieji kampai. Vienas iš dažniausių traumų šaltinių yra plytelių užbaigimo elementai prie sienos pakraščių, nišų, dušo zonos.
Sprendimas — rinktis suapvalintus arba apdailintus kraštus, ne aštrius. Maža kainos detalė, kuri nuo galimo siuvimo skyriuje vizito atskiria.
Apšvietimas — kitas dažnas pamiršimas
Apšvietimas vonios kambaryje šeimoms su vaikais yra tikra užduotis. Tamsesnis vakaro apšvietimas, ramių spalvų — leidžia vaikui nusiraminti prieš miegą. Per ryškus baltas =, atvirkščiai — žadina, ir vakarinis ritualas griūva.
Renkamės reguliuojamą šviesą, kuri rytą gali būti energinga, vakare — minkšta. Tai vienas iš tų sprendimų, kurių neperka iš pradžių, nes „per brangu”, o vėliau gailisi.
Daiktų laikymas — niekada neužtenka
Niekada negalvojau, kiek vietos užima trijų vaikų vonios reikmenys. Šepetėliai, dantų pasta, vaikiškos vonios žaislų krūvos, rankšluosčiai pagal dydžius, pirmosios pagalbos vaistinėlė, sausainiai, kurie kažkodėl atsidūrė vonios spintelėje.
Renkant vonios baldus, daugindavome vietą iš trijų. Po šešių mėnesių vis dar trūko. Pamoka — visada turi būti daugiau vietos, nei manai, kad reikės.
Spalvos vaikų akimis
Galiausiai vienas dalykas, kurį suaugę dažnai pamiršta — vaikai į erdvę reaguoja kitaip. Per neutralus, per pilkas interjeras vaikui kelia nuobodulį. Tačiau ir per spalvotas — pernelyg žadina.
Mūsų sprendimas — neutrali pagrindinė erdvė plius akcentai, kuriuos lengva pakeisti. Stilingos vonios plytelės — ramios, šviesių atspalvių. Tačiau rankšluosčiai, kilimėliai, dekoratyvinės detalės — ryškios, žaismingos. Vaikai gauna spalvinę stimuliaciją, o suaugę turi kažką ramaus.
Pagrindinė išvada
Šeimos namai yra ne paroda, o gyvas organizmas. Viskas, kas juose yra, turi atlaikyti gyvenimą. Pasirinkimai, padaryti dėl funkcionalumo, dažniausiai pasirodo ir gražesni laiko atžvilgiu — nes atlaiko ne tik fizinę apkrovą, bet ir mūsų pačių augimą.